Susitikimas su rašytoju, filosofu, sportininku, politiku Arvydu Juozaičiu. Apie istoriją.

Kodėl žmogui svarbu išlaikyti gyvą atmintį? Juk viskas, kas geriausia, yra ateityje, kuri taip ir laukia, kada įpulsime į jos glėbį...

Deja... Iš kur ir per ką mes atėjome, koks buvo pasaulis iki mūsų, yra viso to, kas dar bus, pamatas. Planuota diskusija su filosofu rašytoju, politiku, sportininku Arvydu Juozaičiu tapo paskaita. Bet jos metu gyvais istorijos faktais žongliruojantis svečias prisotino mus įdomybėmis, kurios netelpa į jokius vadovėlius. XXI olimpinėse žaidynėse (1976 Monrealyje) plaukdamas 100 m krūtine A. Juozaitis laimėjo bronzos medalį, kurį atsinešė nesididžiuodamas, o siekdamas priminti sportuojantiems (ir ne tik), kad jų valia ir užsispyrimas gali labai daug. Nuolatinės treniruotės užgrūdina valią, kuri gali padėti ne tik siekiant rezultatų, bet ir priimant sprendimą ką nors gyvenime kardinaliai pakeisti. Ir tų pokyčių bijoti nereikia. Visus iššūkius reikia priimti, įveikti ir gyventi toliau. Atradęs save kaip rašytoją, Arvydas Juozaitis jose „atgaivino“ V. Kudirką, I. Kantą, karalienę Luizę ir dar daug kitų Lietuvai svarbių, bet nepelnytai užmirštų asmenybių. Jei kils noras pavartyti knygas, kurių autorius padovanojo net penkias, ateikite į biblioteką. Juk, pasak svečio, „Aukurui“ reikia dvasinio kuro, kad degtų ir šviestų.