Kelionė į marcipano ir paprikos šalį

2017 metų spalio 15-21 dienomis mes, „Aukuro” gimnazijos mokinės Gintarė, Kamilė, Rasa, Neringa ir vokiečių kalbos mokytoja Violeta, su Erasmus+ programa buvome išvykusios į Vengriją. Projektas vyko Budapešto vokiečių tautinių mažumų Első Óbudai Német Nyelvoktató Nemzetiségi Általános Iskola pagrindinėje mokykloje. Beveik visoms iš mūsų šis skrydis į tolimesę šalį buvo pirmasis. Iš pradžių ėmė baimė, bet kai pakilome, atsivėrė nuostabus, neužmirštamas vaizdas, kuris pozityviai nuteikė visai savaitei.

Šio susitikimo tema buvo ,,Tarptautiniai europietiški patiekalai. Tradicinė virtuvė“, todėl jo metu mes ne tik susipažinome su nuostabiuoju Budapeštu, bet ir dalyvavome kūrybinėse veiklose, susijusiose su maistu: dekoravome pirkinių krepšelius, kūrėme stalo žaidimą apie maistą, filmuką apie tradicinį vengrišką patiekalą – guliašą, gaminome ir kepėme vengrišką štrudelį. Užsiimdamos smagia veikla, susijusia su Vengrija, nepamiršome ir Lietuvos, savo gimnazijos. Šeimininkams ir svečiams iš Italijos, Vokietijos, Slovėnijos ir Lenkijos rodėme filmuką apie savo mokyklą, pasakojome apie jos erdves, gimnazistus. Supažindinome ir su lietuviška virtuve, mūsų puikiuoju šakočiu, rodėme kaip jis kepamas, - visiems buvo įdomu sužinoti, kaip toks gražuolis įgauna spygliuoto medžio formą.

Po pamokų dviejų aukštų autobusu buvo organizuotos ekskursijos po patį Budapeštą. Aplankėme šv. Stepono baziliką, senamiestį, parlamentą, Žvejų bastioną, Matyaso bažnyčią, Didžiąją sinagogą, karaliaus rūmus, nuo kurių atsiveria nuostabi miesto panorama. Labiausiai visas sužavėjo naktinis Budapešto miestas, kuris švietė net iš toli.

Teko pabūti prie Dunojaus vingio. Aplankėme Estergomo katedrą, kuri yra nuostabios architektūros, didinga ir turi įdomią istoriją (mat šioje vietoje 1000-aisiais metais per Kalėdas buvo karūnuotas Vengrijos karalius Steponas), papietavome Višegrado kavinukėje, ragavome vengrišką guliašą ir varškės pyragą, liaudies buities muziejuje kepėme vengrišką duoną, pasivaikščiojome po Sentendre miestelį. Jis mus sužavėjo savo mažomis marcipano parduotuvėmis, kavinukėmis, kurių buvo išties daug.

Priešpaskutinę projekto dieną pasivaikščiojome po senąjį Altofeno Budapeštą, turėjome progą pasigaminti marcipaną, nulipdyti iš jo norimą figūrėlę. Kraštotyros muziejuje sužinojome, kad marcipanas gaminamas iš maltų migdolų, cukraus ir rožių vandens.

Paskutinę susitikimo dieną paruošėme bendrą visos susitikimo savaitės veiklos prezentaciją, ragavome kitų šalių tradicinius patiekalus, bendravome su mokiniais. Skaniausias patiekalas mums buvo itališka pasta. Kitų šalių maistas buvo panašus į mūsų: rūkytos dešrelės su troškintais kopūstais, marinuoti agurkėliai, panašūs saldainiai bei daug kitų.

Manome, kad ši kelionė mums - tai didelė patirtis, joje įgijome drąsos keliauti, bendrauti su kitataučiais, atsakomybės, išmokome ir organizuotumo. Pristatydamos savo gimnaziją ir atskleisdamos savo šalies grožį ir išskirtinumą, nugalėjome ir scenos baimę.

Gintarė Vaičekauskytė, Kamilė Dragūnaitė, IIa klasė, 2018 m.